Tie patys žodžiai, tik kitu pavidalu?

Pradėsiu nuo to, kad mano darbas tam tikra prasme diktuoja domėjimo sritis. Šiuo atveju, kalbu apie žurnalų, laikraščių, ar bendrąja prasme spaudos gyvavimą bei augimą. Akivaizdu, kad spauda gyvuoja ir dar ilgai gyvuos, tačiau kokia forma? Tikriausiai kiekvienas iš mūsų žinome ar bent numanome atsakymą – popieriniai spaudos variantai po truputį žlunga, tiesiogiai ar netiesiogiai įtakojami įvarių internetinių naujienų portalų augimo ir vis didėjančio populiarumo.

(Nuotrauka iš www.collegecandy.com)

Esame įpratę prie vis spartėjančio gyvenimo ritmo – skubame, bėgame, nespėjame, į rankas vis rečiau paimame knygą, žurnalą ar laikraštį. Paimti gal ir paimame, jei koks spaudos leidinys netikėtinai pasimaišo mūsų pašonėje, kuomet laukiame pietų ar draugų kavinėje. Jei kamuoja nuobodulys, tai kodėl gi nepasklaidžius spalvotų puslapių ir nepasigrožėjus nuotraukomis? Akivaizdu, kad kalbu inoniškai, nes spaudą verinu visai kitaip. 

Taigi kokias ant popieriaus atspausdintos spaudos alternatyvas mes žinome? Internetiniai portalai, tinklaraščiai, juk taip patogu ir prieinama kiekvienam. Nereikia nei kelių litų leisti spausdintam variantui, nei iš namų eiti – pasidedi nešiojamą kompiuterį ant kelių ir naršai, informacija juk ta pati, dažniausiai jos net daugiau, panašia tema galima rasti daugybę straipsnių. 

(Nuotrauka iš www.applegazette.com)

Praėjusiais metais, kai „Apple” išleido naująjį „iPad” (plančetinį kompiuterį), iš pradžių dauguma  į jį vertino ganėtinai skeptiškai, nors pats „Apple” vadovas Steve’as Jobsas drąsiai tikino, kad tai bus revoliucinė naujovė. Plančetinio kompiuterio idėja llabai paprasta – sukurti naują įrenginį, kuris savo savybėmis būtų geresnis už nešiojamąjį kompiuterį ir mobilųjį telefoną, o ką jau kalbėti apie knygas ar žurnalus, juk viena iš „iPad” funkcijų yra elektroninių knygų skaitymas, o skaityti jas gali visur, tiek namuose, tiek bet kokioje kitoje vietoje.

Jei grįžtant prie temos apie spausdintų leidinių ir interneto naujienų portalų mūšį, negaliu apsieiti be savo asmeninės patirties. Galiu pasakyti, kad žurnalo, kuriame dirbu kolektyvas tiesiog „neriasi iš kailio”, norėdamas įtikti skaitytojams aukšta straipsnių kokybe, įdomiais ir įvairiapusiškais straipsniais, tačiau kaip rodo praktikta, tai nėra taip jau svarbu. Pardavimų lygis ženkliai krenta, o redaktorių bei žurnalistų pastangos tikrai nemažėja. Kodėl gi taip yra? Skaitytojus gundo įvairūs žaidimai, konkursai, juk kartais gali laimėti puikų prizą tik už išsamų komentarą, ar pastebėjimą, o ir prieinamumo bei konforto aspektai čia vaidina labai didelį vaidmenį. 

Kiekvienas sugeba pasirinkti tai, kas jam priimtina ir svarbu, tačiau turiu pripažinti, jog nuoširdžiai noriu, kad žmonės vertintų tai, kas tikra, apčiuopiama, pirktų ir skaitytų knygas, lankytųsi bibliotekose, skaityklose ir galų gale bendrautų vieni su kitais ne Facebook’e.